Karščiausios naujienos tiesiogiai iš įvykio vietos, naujienos iš Lietuvos ir pasaulio

Priežastis, kodėl Henrikas Daktaras nepasinaudos auksine proga išeiti į laisvę

1 484

Dar šių metų kovo mėnesį Seime priimtos įstatymų pataisos, dėl kurių iki gyvos galvos nuteistam žmogui po 20 metų įkalinimo suteikta galimybė prašyti teismo peržiūrėti bausmę, jau duoda savo vaisių.

Vien per liepą teismo malonės sulaukė trys iki gyvos galvos nuteisti asmenys. Pirmuoju ištraukusiu laimingąjį būsimos laisvės bilietą tapo 1991 metais taksi vairuotoją itin žiauriai nužudęs tuomet vos 18 metų Rimas Bražinskas. Liepos viduryje džiugias naujienas išgirdo už dviejų žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis nuteistas Arūnas Vaidelis. O prieš kelias savaites paskelbtas trečiasis nuteistajam iki gyvos galvos palankus sprendimas. Vartai į laisvę po kelerių metų atsivers žmogų sunkinančiomis aplinkybėmis nužudžiusiam Vygantui Railai.

Visi trys nuteistieji pagal prieš daugiau kaip du dešimtmečius tuomet dar galiojusį Baudžiamąjį kodeksą buvo iš pradžių nuteisti išimtinėmis mirties bausmėmis, kurios buvo iškart pakeistos į įkalinimą iki gyvos galvos.

Priėmus šias pataisas nuteistieji iki gyvos galvos vienas po kito pradėjo kreiptis į teismą ir pretenduoti į tokią malonę. Bet vienam griežčiausios įkalinimo bausmės sulaukusiam nuteistajam tokia sužibusi viltis yra menka paguoda. Tas nuteistasis yra Henrikas Daktaras.

Iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių pataisos namuose atliekantis Henytė naujienų portalui tv3.lt yra sakęs, kad jis niekada neprisipažins dėl nusikaltimų, kurių, anot jo, nėra padaręs. Būtent prisipažinimas dėl nusikaltimų ir gailėjimasis yra viena esminių sąlygų, kurios atriša teismui rankas suteikti malonę iki gyvos galvos nuteistam asmeniui. Jei ši sąlyga nėra patenkinta, tada toks nuteistasis neturi jokių šansų kažkada atsidurti laisvėje.

Į laisvę – ne iškart

Pagal pakeistą tvarką, įvertinęs nuteistojo iki gyvos galvos elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų. Tad žiauriausiems nusikaltėliams visiškos laisvės dar teks palaukti.

Klausimus dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo nagrinėja ir sprendžia apygardos teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Visada yra atsižvelgiama į nuteistojo charakteristiką, elgesį įkalinimo įstaigoje ir tai, ar šis pripažįsta nusikaltimus, dėl kurių buvo nuteistas.

Iš trijų minėtų nuteistųjų labiausiai pasisekė R. Bražinskui. Už grotų jau 28-erius metus praleidęs žudikas laisvėje turėtų atsidurti per trumpiausią tokiais atvejais numatytą terminą – penkerius metus. Iš viso už grotų jis bus praleidęs 33 metus, o į laisvę išeis būdamas 51 metų.

Likusiems dviem nuteistiesiems teismas nebuvo toks dosnus. Tiek A. Vaidelis, tiek V. Raila už grotų turės dar praleisti po aštuonerius metus. Jiems skirta šiek tiek daugiau nei numatytos bausmės vidurkis.

Primename, kad naujos Baudžiamojo kodekso nuostatos buvo priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Pirmasis nuteistas mirties bausme

Iš Alytaus kilęs R. Bražinskas buvo pirmasis nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, kuriam paskirta išimtinė mirties bausmė. Tiesa, R. Bražinskui pasisekė, nes ši bausmė iškart buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos. Nors didžiąją dalį savo gyvenimo žudikas praleido už grotų, bet jis bent jau išsaugojo viltį, kuri šių dienų kontekste virto realybe.

Nusikaltimą R. Bražinskas įvykdė 1990-siais. Tuomet būdamas vos 18 metų R. Bražinskas Alytuje žiauriai nužudė 27 metų taksistą. Nusikaltimą 18-metis įvykdė kartu su už save vyresniu pažįstamu Gediminu Narkevičiumi. Taksistas buvo nužudytas praktiškai Naujųjų metų išvakarėse – gruodžio 29-ąją.

Kelis kartus už vagystes iki tol teistas R. Bražinskas buvo gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams. Paauglystėje jis net mokėsi probleminiams vaikams skirtoje mokykloje. Tikėtina, kad kriminalinė biografija ir nulėmė tai, kad R. Bražinskui būtų skirta mirties bausmė. Juolab, kad nusikaltimo „bendražygis“ G. Narkevičius tuomet buvo nuteistas tik 15 metų nelaisvės.

Žudė dėl svetimos skolos

A.Vaidelis mirties bausme buvo nuteistas 1994 metais. Jam taip pat pasisekė, nes griežčiausia tuo metu Lietuvoje galiojusi bausmė netrukus buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos. Šio žudiko istorija nėra tipiška.

Bylos duomenimis, 1994 metų balandžio 11-ąją Kaune esančiame bute, kuris priklausė A. Vaideliui įvykdyta dviguba žmogžudystė. Peilio dūriais buvo mirtinai subadyti du A. Vaidelio pažįstami asmenys. Nusikaltimo metu A. Vaidelis buvo neblaivus.

Kaip paaiškėjo vėliau, dviguba žmogžudystė buvo kerštas vyrams už A. Vaidelio pažįstamai moteriai negrąžintą skolą.

Nužudė nepilnametę

Trečiasis terminuotos laisvės bausmės sulaukęs žudikas V. Raila mirties bausme buvo nuteistas dėl 1995-ųjų įvykių. Tokia bausmė netrukus buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos.

1995 metų kovo mėnesį iš Klaipėdos kilęs V. Raila sulaukė dėl itin žiauraus nusikaltimo. Išgėręs vyras įsibrovė į vienos pensininkės namus, nes norėjo ją apiplėšti. Bet senolė pasipriešino ir pradėjo šauktis pagalbos.

Savo pačios nelaimei į pagalbą atskubėjo kaimynystėje gyvenusi nepilnametė mergaitė. V. Raila pasmaugė nereikalingą liudininkę, o sužalota senolė išgyveno.

Kelis kartus dėl vagysčių teistas V. Raila tuomet pasigailėjimo nesulaukė, tačiau dabar situacija pasikeitė žudiko naudai.

www.tv3.lt

Comments are closed.