Karščiausios naujienos tiesiogiai iš įvykio vietos, naujienos iš Lietuvos ir pasaulio

Negailestinga sistema: kol gydosi vėžį, darbdavys gali parodyti duris

833

Onkologinės ligos diagnozę išgirdęs žmogus be aibės kitų patiriamų iššūkių gali nespėti pajusti, kaip bus „išsviestas“ ir iš darbo rinkos. Pacientai sako, kad gydydamiesi onkologinę ligą vis dar jaučiasi diskriminuojami ir yra priversti gyventi baimėje, mat, neturint neįgaliojo statuso, darbovietėje jie gali patirti daug nepatogumų.

Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) vadovo Šarūno Narbuto teigimu, šis klausimas keltas dar vasarį Pasaulinės vėžio dienos proga, tačiau išreiškus gilų susirūpinimą tuo viskas ir baigėsi.

„Kalbant apie onkologiją, yra numatyti atskiri straipsniai, kokias papildomas naudas įgyja turintieji neįgaliojo statusą: tai – ne tik negalėjimas atleisti iš darbo, bet ir ilgesnės metinės atostogos, galimybė daugiau laiko būti pasiėmus biuletenį. Tačiau didžioji dalis žmonių, kurie šiuo metu gydosi, gauna chemoterapiją, radioterapiją, po chirurgijos, dėl šiuo metu negali gauti neįgaliojo statuso. Šis nustatomas tik jau baigus gydymą. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 100 tūkst. onkologinių pacientų ir tik dalis jų turi nustatytą neįgalumą“, – kalbėjo jis.

Š. Narbutas pabrėžė, jog ši tvarka visiškai nesąmoninga – juk būtent su liga susidūręs žmogus patiria daugiausiai nepatogumų. „Kai susergi, į gydymo įstaigą turi važiuoti dabar, į darbą neturi sveikatos eiti irgi dabar. Ir tuo metu, kai darbuotojas neturi neįgaliojo statuso, darbdavys paskuba jį atleisti, nes iš šiam neaišku, kiek laiko darbuotojas sirgs, vis pratęsia nedarbingumą, tad galvoja, kam man toks darbuotojas. Ir šioje vietoje teisinė bazė paciento neapsaugo.

Pagal naująjį Darbo kodeksą žmogų apskritai galima atleisti ir be pagrindo išmokėjus išmoką. Taip, ji nemaža, bet dažnai sergantieji atleidžiami ir kitokiomis aplinkybėmis. Yra buvę nemažai pacientų skundų, kaip institucija organizuodavo struktūrinius pokyčius, neva pertvarkius skyrių viduje kažkam nelieka vietos“, – dėstė jis.

POLA vadovas pabrėžė, kad atleisti žmogų dėl ligos yra neteisėta. „Tai yra diskriminacijos, kuri yra draudžiama bet kuriuo atveju, pagrindas. Vis dėlto čia kartu susiduriame su plačiai paplitusiu fenomenu, kad patys pacientai ne visada žino, kad darbdavys neturi pagrindo jo atleisti, ir negina savo teisių. Jei turi neįgaliojo statusą, tavęs atleisti yra beveik neįmanoma, bet kai atleidžia dar besigydantį pacientą, problema tai, kad jis savo teisę apsiginti tapatina su tuo, ar turi neįgalumą, ar ne“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Uždaro karjeros galimybes

Jis pridūrė, kad kalbant apie onkologinių pacientų diskriminaciją darbe reikia paminėti ne tik situacijas dėl atleidimo. Anot jo, ne mažesnė problema – ribojamos karjeros galimybės.

„Tai gali būti kaip geranoriška argumentacija iš darbdavio pusės: jei žmogus turi problemų, nenori jo spausti, taigi ir duoti daugiau atsakomybių. O tokiu atveju apribojama ir galimybė daryti karjerą. Bet, svarbiausia, kad dėl to apsisprendžia ne pats žmogus, o kiti įvertina, taigi tai vėl yra diskriminacija. Pacientai turėtų dėl to gintis“, – kalbėjo jis.

Negana to, kad patys pacientai stokoja iniciatyvos apginti savo interesus, bet ir, Š. Narbuto teigimu, ne visos institucijos veikiančios, kaip turėtų. O tai vėlgi apsunkina pagalbą.

„Nors yra Darbo inspekcija, kuri turėtų tokiais atvejais padėti, Lygių galimybių kontrolierių tarnyba, kuri gelbėtų sprendžiant diskriminacinius atvejus. Vis dėlto pastaroji institucija šiais atvejais žiūri per biurokratiškai, sako, kad neturi onkologijos ligos kaip pagrindo, dėl ko kreipęsi žmonės galėtų sulaukti pagalbos. Taigi žiūrima per siauriai biurokratiškai, jie turėtų ginti ir turinčius negalią asmenis, ne tik jau neįgalumą turinčius pacientus. Nes tokiu atveju tavo interesus aiškiai gina Darbo kodeksas. Tačiau dėl to, kad dar besigydantis žmogus galėtų gauti neįgalumą, lyderystės turėtų imtis socialinės apsaugos ir darbo ministras“, – sakė POLA vadovas.

Anot jo, onkologinių pacientų naštą POLA nariams palengvina per nuolaidų kortelę suteikiama pagalbą: „Džiugu, kad atskiros savivaldybės (tokių bene 10) suteikė lengvatas važiuoti viešuoju transportu. Bet kiekvienu atveju turėjome argumentuoti, taryba priimti sprendimą, kad taikytų 80 proc. nuolaidą. Kreipėmės į ministrą, kad tai būtų padaryta ir keliaujant traukiniu, kurie pacientams patogesnė keliavimo priemonė. Tačiau gavome biurokratinį atsakymą, kad neįgaliesiems jau yra nuolaidos, iš esmės sako, kad problemos nėra ir tokiu būdu ignoruoja.

Šiuo metu kaip tik darome apklausą, su kokiomis problemomis pacientai susiduria skirtingose savivaldybėse. Kiekviena jų sprendžia, kam duodi išmoką, todėl turime aibę skirtingų situacijų, tad pacientams tenka svarstyti – negi turi pervažiuoti gyventi į kitą miestą ar persideklaruoti pas šeimos narius, kad gautų išmoką? Tokia sistema nesąmoninga.“

Atleidimui būtina pažyma iš gydytojo

Anot advokatas Arūno Žliobos, šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 56 straipsnis suteikia teisę darbuotojui nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jei jis negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

„Šiuo pagrindu sutartis gali būti nutraukta tik esant darbuotojo valiai nutraukti sutartį. Tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką“, – paaiškino jis.

Kartu jis pridūrė, kad 60 straipsnyje nustatyta, jog darbo sutartis privalo būti nutraukta, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra.

„Darbdavys, gavęs nurodytą priežastį patvirtinantį medicininį dokumentą, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį. Nutraukus sutartį šiuo pagrindu, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Taigi pastaruoju atveju, paaiškėjus, kad darbuotojas dėl ligos nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, sutartis privalo būti nutraukta nepriklausomai nei nuo darbuotojo, nei nuo darbdavio valios. Tačiau svarbu tai, kad tam privaloma atitinkama sveikatos priežiūros įstaigos išvada – kol darbdavys jos neturi, negali darbuotojo atleisti šiuo pagrindu. Dėl galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, gavęs NDNT rekomendacijas ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojo išvadą. Kol šios išvados nėra, laikinojo nedarbingumo laikotarpis gali būti tęsiamas tiek, kiek tai yra reikalinga. Todėl sergantis asmuo, kol realiai gali dirbti, tol negali būti atleistas dėl savo ligos“, – aiškino A. Žlioba

www.tv3.lt

Comments are closed.